Fjalė e urtė

Mė mirė tė tė rrahė yti, sesa tė tė puthė i huaji.

Shpėrndarje


Ēėshtje tė trajtimit dhe tė klasifikimt tė togfjalėshave emėrorė
Nė kėtė shkrim flitet pėr funksionin mė themelor tė togfjalėshave nė gjuhėn shqipe si dhe pėr klasifikimin e tyre qė ėshtė bėrė nga ana e studiuesve shqiptarė.  Nė kėtė shkrim kemi pėrfshirė edhe disa mėnyra tė klasifikimit tė kėtyre lloje togfjalėshave nė gjuhė dhe gjuhėsi tė tjera,   klasifikim ky tė cilin duhet ta ndjekim edhe ne nė gjuhėsinė tonė.
Lexo shkrimin e plotė (PDF, 114 KB) ...
Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
 
Mbi dy mospėrshtatje gramatikore nė shkrimet tona

Nė kėtė shkrim autori ėshtė ndalur nė njė prej shmangieve tė shumta, tė cilat po vihen re nė shkrimet tona tė ndryshme shkencore-publicistike, siē ėshtė mospėrshtatja gramatikore. Aty bėhet fjalė pėr:

1) Mospėrshtatjen e kryefjalės me kallėzuesin, dhe

2) Mospėrshtatjen e trajtave ndajshtimore.

Lexo shkrimin e plotė(PDF, 12 KB) ...

Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
 
Gustav Meyer (Gustav Majer-i) (1850-1900)
    Ka lindur mė 25 nėntor tė vitit 1850 nė Gros - Stechlitz tė Austrisė. Fėmijėrinė e vet e kaloi nė Opeln, ku gjatė viteve 1860-1867 ka vijuar gjimnazin dhe shumė herėt ėshtė vėrejtur se ka interesim tė madh pėr gjuhėsi.
   Mė 1867 nė Breslau ka filluar me studimin e filologjisė klasike. Ndikim tė madh te Meyer - i i ri kanė pasur gjuhėtarėt Martin Julius  Hertz dhe Adolf Friedrich Strelin. Mė 1871 ka promovuar disertacionin e doktoratės „De nominibus graecis copositus“. Pastaj ka punuar si mėsimdhėnės gjimnazi nė Ernestinun tė Gota - s dhe gjatė kėsaj kohe u pėrkushtohet edhe mė tutje studimeve filologjike. Nė vitin 1874 shpėrngulet nė Pragė dhe gjatė vitit 1875 si docent privat ka mbajtur ligjėrata nė kėtė  Universitet. Mė 5 prill  1881 emėrohet profesor inordinar dhe mė 24 maj profesor ordinar pėr sanskritishte dhe gjuhėsi krahasimtare nė Universitetin e Gracit. Ai mė sė shumti i ka kushtuar greqishtes sė vjetėr, tė mesme dhe tė re, shqipes, sidomos etimologjisė dhe etnografisė. Mė 1897 pėr shkak tė gjendjes sė keqe shėndetėsore (tė paralizės)  e ka pėrfunduar punėn e tij si ligjėrues. Mė 1900, pas tre vjetėsh vuajtjesh tė mėddha,  ka vdekur.

   Ai i ka dhėnė njė ndihmesė tė madhe studimeve tė gjuhėsisė shqiptare. Qysh mė 1883 ka botuar studimin e rėndėsishėm me titull „Über die Stellung des Albanesischen im Kreise der indogermanischen Sprachen“, BB VIII (1884) („Mbi pozitėn e gjuhės shqipe  nė rrethin e gjuhėve indoevropiane“), ku ėshtė argumentuar , ndėr tė tjera, qė shqipja bėn pjesė nė grupin e gjuhėve evropiane veriore dhe ndryshon nga greqishtja dhe nga gjuhėt italike nė reflektimin e tektaleve qiellzore. (shih Sh. Demiraj, Gjuha shqipe dhe historia e saj, Tiranė, 1988, f. 36)

   Nė studimet e tij ai ėshtė marrė me ēėshtje tė ndryshme nga fusha e morfologjisė historike, siē ėshtė ēėshtja e formimit tė shumėsit  tė emrave, rruga e formimit tė tyre, me studimin krahasimtar tė numėrorėve tė gjuhės shqipe e tė disa gjuhėve tė tjera indoevropiane, me ēėshtje tė shumta fonetikės e tė gramatikės historike e nė mėnyrė tė veēantė me ēėshtje tė etimologjisė.

   Ai ka nxjerrė shpeshherė konstatime tė sakta shkencore siē ėshtė ēėshtja e prejardhjes sė gjuhės shqipe qė, sipas tij, rrjedh nga ilirishtja dhe pėrbėn njė degė mė vete nė familjen e gjuhėve indoevropiane. Por ai shpeshherė ka evoluar me pikėpamje tė veta shkencore. Merita e tij ėshtė se ai i ka korrigjuar dhe avansuar tezat e veta shkencore. Kėshtu p. sh., nė veprat e tij tė para, ka pranuar njė ndikim jo tė vogėl tė latinishtes mbi strukturėn morfologjike tė gjuhės shqipe, por mė vonė nė disa raste ai e ka ndryshuar mendimin dhe ndoshta do tė ketė bėrė edhe mė shumė ndreqje nė qėndrimet e veta, sikur vdekja e parakohshme tė mos e kishte rrėmbyer nė kulmin e pjkurisė sė tij. (Shih Sh. Demiraj, vep., e cit., f. 138).

 

   VEPRAT E TIJ MĖ TĖ RĖNDĖSISHME PĖR GJUHĖN SHQIPE:

1. Albanesische Studien, I, (1882);

2. Etimologische Wörterbuch der albanesischen Sprache, Strassburg, 1891;

3. Kurzgefasste albanesische Grammatik, Leipzig, 1888;

4. Zum indogermanischen ė - Perfectum auf die albanesische Formenlehre, botuar nė „ Miscellanea di filologia e linguistica in memoriam di Napoleone Caix e Angelo Canello, Firenze, 1886;

5. Die lateinischen Elemente im Albanesischen, botuar nė: Gröbers Grundriss, I, I. Auflage (1888) etj.


E pėrgatiti: Mr. Agim SPAHIU
Aktualizimi i fundit ( mė 1 shkurt 2010 )
mė gjerėsisht …
 
Paul Kreēmer-i (1866-1956)
Ishte njė nga indoeuropianistėt mė tė mėdhenj gjermanė. Por ne shqiptarėt kemi plot arsye pėr tė kujtuar kėtė dijetar tė madh. Nė veprėn e tij Hyrje nė historinė e gjuhės greke, nė kapitullin VII („Fiset ilire“) i afrohet studimit tė shqipes. Aty hiqen qartė vijat e filiacionit qė lidhin gjuhėn tonė me ilirishten e vjetėr. 
Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
mė gjerėsisht …
 
Njė fjalor qė u pėrgjigjet kėrkesave tė kohės
Nė kėtė shkrim tė shkurtėr autori ka bėrė prezantimin e fjalorit voluminoz  dhe mjaft tė kompletuar gjermanisht-shqip dhe anasjelltas (Albanisch-Deutsch und Deutsch-Albanisch) tė autorėve O.Buchholz, W.Fiedler, G.Uhlisch dhe A.Klosi, botuar nga shtėpia botuese Langenscheidts Handwėrterbuch. Ky Fjalor ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr studiues tė ndryshėm, albanologė dhe pėr tė gjithė diasporėn shqiptare qė sot nuk ėshtė e pakėt nė shtetet gjermanishtfolėse.

Lexo shkrimin e plotė (PDF, 9KB) . . .
Aktualizimi i fundit ( mė 19 maj 2007 )
 
<< Fillimi < Prapa 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Para > Fundi >>

Rezultati 71 - 80 / 109