Shpėrndarje


Origjina e botės Shtype E-mail
Pėrmbajtja e artikullit
Origjina e botės
Universi i pakufi?
Lindja e universit
Zanafilla e ligjeve tė natyrės
A ka mė shumė se njė univers?
Fuqia misterioze e Materies sė Errėt


Universi i pakufi?

Sikur tė mundeshim t’i hidhnim njė vėshtrim tė kaluarės sė Universit, a nuk do duhej atėherė qė dikur tė vėzhgohej edhe ora e lindjes sė Universit? Universi ėshtė 13 miliardė vjeē – ai po ndryshon dhe gjatė gjithė kohės ėshtė nė lėvizje. Dielli ėshtė njė nga miliarda yjet qė pėrbėjnė Rrugėn tonė tė Qumėshtit. Nga ana tjetėr, Rruga jonė e Qumėshtit ėshtė vetėm njė nga miliarda galaktika. Po si ėshtė krijuar e gjitha kjo?

Observatoriumi Hale nė Kaliforni, viti 1923. Astronomi Edwin Hubble ėshtė njėri nga tė paktėt qė beson se Universi nuk pėrbėhet vetėm nga Rruga Qumėshtit, porse ėshtė shumė mė i madh seē ėshtė pandehur deri mė tani. Me teleskopin mė tė fuqishėm tė asaj kohe ai mat natė pėr natė i palodhur yll pėr ylli. Atė ēka ai hamendėson, pėr atė kohė qe e jashtėzakonshme: a mund tė jetė, qė gjithēka qė ėshtė pandehur pėr mjegullnaja difuze nė fakt janė galaktika tjera? – tej mase shumė galaktika – tė gjitha pafundėsisht larg?
     
Mė 1923 ai sjell prova se ka tė drejtė. Kjo provė e bėn Edwin Hubble me famė botėrore. Por ai nuk kėnaqet me kaq. Tani ai dėshiron tė dijė se sa i madh ėshtė Universi nė tė vėrtetė. Bashkė me asistentin e tij Milton Humason fotografon galaktikė pėr galaktikė. Rezultatet i ruajnė nė pllaka fotografie. Nėpėrmjet spektreve me ngjyra ata arrijnė tė konstatojnė se a i largohen apo i afrohen yjet tokės. Nė linjat e tyre spektrale shkencėtarėt konstatojnė njė pėrbashkėsi tė hutueshme: Tė gjitha galaktikat largohen nga toka.

Nė njė ditė shtatori e vitit 1929 kur Hubble fillon t’i krahasojė edhė njėherė vėzhgimet e bėra. A ėshtė e mundur qė galaktikat largohen me shpejtėsi proporcionalisht nga distanca e tyre? Dy herė mė larg, pėrshpejtimi ėshtė dy herė mė i madh, tre herė mė larg, tre herė mė shpejtė. Ai vė lėvizjen dhe distancėn nė njė raport dhe rezultati ėshtė i habitshėm: njė vijė e drejtė. Edwin Hubble gjen ligjin Hubelian. Zbulon se Universi zgjerohet.

Harald Lesch:
Zbulimi i Edwin Hubblit natyrisht qė ka qenė madhėshtor. Ky zbulim qe edhe fillimi i kozmologjisė moderne. Kjo sepse, me zbulimin e tij tė zgjerimit tė gjithėsisė, ai shtroi pyetjen: si ka qenė Universi mė herėt? Kėsaj mund t’i pėrgjigjemi menjėherė: mė herėt ai ishte mė i vogėl. Mė herėt se mė herėt ishte edhe mė i vogėl. Kėshtu qė mund ta mendojmė atė deri tek fillesa dhe atėherė tė shtrojmė pyetjen: kush e hodhi pra Universin nė ekzistencė?

Si ka filluar nė tė vėrtetė e gjitha? Kjo ėshtė pyetja e madhe e Kozmologjisė. Edhe pėr filozofin dhe astrofizikanin Harald Lesch i Universitetit Ludwig Maximilians nė Mynih kjo pyetje qėndron nė qendėr tė pėrsiatjeve. Nė qoftė se Universi zgjerohet, sa i vogėl apo i imėt ka qenė ai nė fillim? Aq sa njė monedhė, sa koka gjilpėrės apo mė i vogėl? Ja teoria e astrofizikanėve: nė qoftė se Universin e llogarisim mbrapsht, dikur do tė vijė ēasti kur e gjithė energjia dhe e gjithė materia do tė pėrqendrohen nė njė pikė. Atėherė vjen deri tek eksplozioni – shpėrthimi zanafillor (Bumi i Madh apo Big Bang) – tek pika ku nisi ēdo gjė.



Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
 
< prapa   para >