| Ballina |
| Gjuhė shqipe |
| Fjalori |
| Matematikė |
| Fizikė |
| Kimi |
| Informatikė |
| Tė pėrgjithshme |
| Nyje |
| Udhėzime |
| Shkarkime |
| Kėrkim |
| Kontakti |
Shpėrndarje
| Origjina e botės |
|
|
faqe 2 / 6 Universi i pakufi?Sikur tė mundeshim ti hidhnim njė vėshtrim tė kaluarės sė Universit, a nuk do duhej atėherė qė dikur tė vėzhgohej edhe ora e lindjes sė Universit? Universi ėshtė 13 miliardė vjeē ai po ndryshon dhe gjatė gjithė kohės ėshtė nė lėvizje. Dielli ėshtė njė nga miliarda yjet qė pėrbėjnė Rrugėn tonė tė Qumėshtit. Nga ana tjetėr, Rruga jonė e Qumėshtit ėshtė vetėm njė nga miliarda galaktika. Po si ėshtė krijuar e gjitha kjo?Observatoriumi Hale nė Kaliforni, viti 1923. Astronomi Edwin Hubble ėshtė njėri nga tė paktėt qė beson se Universi nuk pėrbėhet vetėm nga Rruga Qumėshtit, porse ėshtė shumė mė i madh seē ėshtė pandehur deri mė tani. Me teleskopin mė tė fuqishėm tė asaj kohe ai mat natė pėr natė i palodhur yll pėr ylli. Atė ēka ai hamendėson, pėr atė kohė qe e jashtėzakonshme: a mund tė jetė, qė gjithēka qė ėshtė pandehur pėr mjegullnaja difuze nė fakt janė galaktika tjera? tej mase shumė galaktika tė gjitha pafundėsisht larg? Mė 1923 ai sjell prova se ka tė drejtė. Kjo provė e bėn Edwin Hubble me famė botėrore. Por ai nuk kėnaqet me kaq. Tani ai dėshiron tė dijė se sa i madh ėshtė Universi nė tė vėrtetė. Bashkė me asistentin e tij Milton Humason fotografon galaktikė pėr galaktikė. Rezultatet i ruajnė nė pllaka fotografie. Nėpėrmjet spektreve me ngjyra ata arrijnė tė konstatojnė se a i largohen apo i afrohen yjet tokės. Nė linjat e tyre spektrale shkencėtarėt konstatojnė njė pėrbashkėsi tė hutueshme: Tė gjitha galaktikat largohen nga toka. Nė njė ditė shtatori e vitit 1929 kur Hubble fillon ti krahasojė edhė njėherė vėzhgimet e bėra. A ėshtė e mundur qė galaktikat largohen me shpejtėsi proporcionalisht nga distanca e tyre? Dy herė mė larg, pėrshpejtimi ėshtė dy herė mė i madh, tre herė mė larg, tre herė mė shpejtė. Ai vė lėvizjen dhe distancėn nė njė raport dhe rezultati ėshtė i habitshėm: njė vijė e drejtė. Edwin Hubble gjen ligjin Hubelian. Zbulon se Universi zgjerohet. Harald Lesch: Zbulimi i Edwin Hubblit natyrisht qė ka qenė madhėshtor. Ky zbulim qe edhe fillimi i kozmologjisė moderne. Kjo sepse, me zbulimin e tij tė zgjerimit tė gjithėsisė, ai shtroi pyetjen: si ka qenė Universi mė herėt? Kėsaj mund ti pėrgjigjemi menjėherė: mė herėt ai ishte mė i vogėl. Mė herėt se mė herėt ishte edhe mė i vogėl. Kėshtu qė mund ta mendojmė atė deri tek fillesa dhe atėherė tė shtrojmė pyetjen: kush e hodhi pra Universin nė ekzistencė? Si ka filluar nė tė vėrtetė e gjitha? Kjo ėshtė pyetja e madhe e Kozmologjisė. Edhe pėr filozofin dhe astrofizikanin Harald Lesch i Universitetit Ludwig Maximilians nė Mynih kjo pyetje qėndron nė qendėr tė pėrsiatjeve. Nė qoftė se Universi zgjerohet, sa i vogėl apo i imėt ka qenė ai nė fillim? Aq sa njė monedhė, sa koka gjilpėrės apo mė i vogėl? Ja teoria e astrofizikanėve: nė qoftė se Universin e llogarisim mbrapsht, dikur do tė vijė ēasti kur e gjithė energjia dhe e gjithė materia do tė pėrqendrohen nė njė pikė. Atėherė vjen deri tek eksplozioni shpėrthimi zanafillor (Bumi i Madh apo Big Bang) tek pika ku nisi ēdo gjė. |
||||||||
| Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 ) | ||||||||
| < prapa | para > |
|---|