Shpėrndarje


Origjina e botės Shtype E-mail
Pėrmbajtja e artikullit
Origjina e botės
Universi i pakufi?
Lindja e universit
Zanafilla e ligjeve tė natyrės
A ka mė shumė se njė univers?
Fuqia misterioze e Materies sė Errėt


Zanafilla e ligjeve tė natyrės

Nė gjithėsi ka forca qė me gjithė kėrkimet e bėra nuk arrimė t’i kuptojmė. E si t’i biesh nė gjurmė njė energjie pėr tė cilėn s’dimė gjė, nga se pėrbėhet ajo dhe si funksionon?

Nė Institutin kėrkimor CERN pėr herė tė parė po bėhen pėrpjekje, qė nėpėrmjet njė eksperimenti t’i jepet pėrgjigje pyetjes sė orėlindjes sė Universit dhe nga ēfarė pėrbėhet Energjia e Errėt. Nė njė pėrshėnjtues tė grimcave i gjatė 27 km duan qė Rolf Landua dhe kolegėt e tij shkencėtarė tė riprodhojnė Shpėrthimin e Madh. Pėr tė zbuluar se ēka ngjau gjatė krijimit tė Kozmosit ata do tė pėrplasin nė kėtė unazė, me njė vrull deri mė tani tė paparė, bėrthamat e atomit tė hidrogjenit. Kjo provė ėshtė eksperimenti mė i madh qė ka zhvilluar ndonjėherė njerėzimi.

Rolf Landua:
Pėrfytyrimi jonė pėr Universin ėshtė, se nė fillim, energjia e tij ka qenė e pėrqendruar nė njė pikė e vetme tė imėt. Kjo pikė filloi tė zgjerohet, dhe kjo, nuk ishte njė shpėrthim nė kohė dhe hapėsirė, por prej kohės dhe hapėsirės. Pra koha dhe hapėsira u krijuan pikėrisht nė kėtė kohė. Nė kėtė proces u krijua dhe e gjithė materia, tė gjithė grimcat qė ne i shohim sot. Pėr ne ėshtė me rėndėsi tė kuptojmė se si nga nji gjendje fillestare krejtėsisht e pastrukturuar u krijuan forma kaq komplekse, ndoshta edhe jeta. Zanafillėn e ligjeve tė natyrės, kėtė duam tė zbulojmė.
Shkencėtarėt do tė simulojnė nė katėr prova tė ndryshme tė parat pjesėza tė sekondės pas Shpėrthimit tė Madh. Pėr kėtė nė katėr vende tė pėrshpejtuesit janė vėnė instrumente gjigante, ku do tė ndodhin dhe analizohen kolisionet e grimcave. Kėto makina gjigante shkencėtarėt i kanė ndėrtuar pėr tė zbardhur vetėm njė pyetje tė vetme: Si shndėrrohet energjia nė materie? Tė gjithė detektorėt janė mbushur pėrplot me materiale tė ndryshme, tė cilėt kanė vetėm njė detyrė: pėr tė regjistruar flurrudhėn e grimcave tė reja, qė do tė krijohen gjatė kolisioneve. Materia shndėrrohet nė energji pėr njė kohė tė shkurtėr dhe pastaj sėrish kthehet nė materie. Shkencėtarėt shpresojnė qė nė kėtė proces tė zbulojnė grimca deri mė tani tė panjohura: supersimetrikėn, e cila do tė dėshmonte ekzistencėn e Materies sė Errėt si dhe tė Grimcės-Higgs, pikėrisht asaj grimce misterioze, falė sė cilės grimcat tjera marrin masė.
Ėshtė edhe njė pyetje tjetėr tė cilės shkencėtarėt duan t’i japin njė pėrgjigje: Pse jemi ne nė tė vėrtetė kėtu? Pse edhe pas gjithė kėtyre proceseve ka mbetur pikėrisht kjo Materie qė ne njohim?

Rolf Landua:
Njė nga sekretet mė tė mėdha ėshtė se pse nė tė vėrtetė Universi pėrmban materie. Nė fund tė fundit, ajo ēka dimė ėshtė se nė fillim energjia ėshtė shndėrruar barasvlefshėm nė materie dhe antimaterie, do tė thotė fifty-fifty. Por tani shikojmė vetėm materien. Nga u firos antimateria?
Nė fabrikėn gjigante tė antimateries nė CERN Rolf Landuas i shkoi njėherė pėr dore tė krijojė antimaterie. Ai pati sukses tė krijojė rreth 1000 atome antimaterie. Por kjo antimaterie u shkėrrmoq pas disa nanosekondave, u anihilua me materien.
Tash shkencėtarėt do ta simulojė nė ato agregate gjigante pikėrisht atė moment kur pėr herė tė parė u krijua materia dhe antimateria. Nė njė tub prej Beriliumi, njė metal skajshmėrisht i rrallė dhe tepėr i helmueshėm, ata do ta studiojnė nė njė kohė tė shkurtėr ekzistencėn e materies. A do tė arrinė ta kapin momentin kur materia mbisundon kundrejt antimateries?



Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
 
< prapa   para >