Fjalė e urtė

Liria i ka rrėnjėt nė gjak.

Shpėrndarje


Norbert Jokl-i (1877 - 1942) Shtype E-mail
Lindi mė 25 shkurt 1877 nė Bzenec tė Moravisė Jugore tė Ēekisė sė sotme. Studioi sė pari drejtėsi dhe shėrbeu nė Vjenė si praktikant juridik me shėrbim gatitor pėr karrierėn e avokaturės. Pas njė kohe tė shkurtėr, duke ndjekur njė prirje tė tij tė kahershme, ai iu kthye degės sė gjuhėsisė. Studioi indoeuropianistikė tė krahasuar te P. Kreēmer, romanistikė te G. Majer - Lybke, gjermanistikė te R. Muth dhe sllavistikė te W. Vondrak e V. Jagiē. I shtyer nga ky i fundit qė mė 1907 iu pėrvesh studimit tė shqipes. Jokli nė kėtė lėmė arriti njė mjeshtri tė madhe, solli kėtu njė frymė tė re nė gjerėsi e nė metodė dhe zgjeroi e thelloi qenėsisht njohjen gjuhėsore tė shqipes. Metoda e tij del nė shesh qė me titullin e parė tė veprės mė tė madhe albanistike Studien zur albanischen Etimologie und Wortbildung, (Vien 1911) (Studime mbi etimologjinė dhe fjalėformimin e shqipes), me tė cilėn u habilitua mė 1911 nė Universitetin e Vjenės. Etimologjia dhe morfologjia janė qenėsisht pėrpjekjet e gjurmimeve tė tij  nė fushė tė leksikut tė shqipes. Qėllimi i kėrkimeve tė tij rreth historisė sė fjalėve ėshtė mė fort ky, qė tė mos mjaftohet vetėm me hetimin e burimit etimologjik tė njė fjale, po tė japė njė pamje sa mė tė plotė tė fjalės, tė formimit dhe tė historisė sė saj, tė ndjekė kėtė fjalė nė tė gjitha fazat e zhvillimit tė saj. Prandaj, vlerat vetjake tė veprave tė Joklit janė thellėsia dhe pushtimi i objektit nga tė gjitha anėt. Nė vitin 1923 ai botoi veprėn Linguistisch - kulturhistorische Untersuchungen aus dem Bereiche des Albanischen, (Berlin und Leipzig 1923) (Kėrkime gjuhėsore- kulturohistorike nga fusha e gjuhės shqipe), qė me tė drejtė konsiderohet kryevepra e tij. Studimet nė kėtė vepėr i mbėshtet kryesisht nė metodologjinė e njohur tė Jakob Grimit, ku pėr bazė merren fjalėt dhe sendet. Dhe nė kėtė mėnyrė nė vepėr zėnė vend edhe elementet e kulturės materiale dhe kėshtu ajo i tejkalon edhe caqet e linguistikės, ngase pėrfshihen edhe elementet e etnografisė shqiptare.
 
Pėr sa i pėrket caktimit tė karakterit gjuhėsor tė shqipes, Jokli ėshtė njė pasardhės i Gustav Majerit. Ky i pat shėnuar kėsaj gjuhe vendin e njė gjuhe satem (indoeuropiane lindore) me karakter verior. Jokli ėshtė ai qė ka zbuluar huazime latine tė pavėna re mė parė nė gjuhėn shqipe edhe nė tė drejtėn zakonore tė Shqipėrisė sė Veriut, nė Kanun tė Lekė Dukagjinit, si dhe nė fushė tė toponomisė. Nė ēėshtjen e lidhjeve tė afėrisė sė shqipes me gjuhėt indeuropiane motra, dijetari ynė e ka vėrtetuar dhe thelluar rrugėn  qė pati rrahur G. Majeri domethėnė qė shqipja ka lidhje tė ngushta sidomos me gjuhėt baltike, dhe qė tė parėt e shqiptarėve, duke zbritur nga vise mė veriore ngulen nė brigjet e Mesdheut.
 
Nė lidhje me prejardhjen e gjuhės shqipe Jokli mendon se shqipja ėshtė e afėrt si me ilirishten, po ashtu edhe me trakishten. Nė themel teza e Joklit do tė jetė e drejtė, sepse gjurmė trake nė Adriatik kishte diktuar qė mė parė K. Paē. Edhe Nopēa kishte shprehur mendimin se ilirėt ishin shtruar si mbishtresė pėrmbi njė shtresė trake.

Vepra gjuhėsore e Jokl-it, megjithėse me zhdukjen tragjike tė tij, mbeti e pambaruar, paraqitet diēka tėrėsore nė vetvete, tematika e saj ėshtė shumė mė e gjerė se ajo e paraardhėsve tė tij. Nė fushė tė fonetikės, pėr periudhėn parahistorike tė shqipes, ai hapi shtigje tė reja nė punė tė apofonisė, si dhe nė reflekset e likuideve silabike. Nė konsonantizėm ai vuri re, ndėr tė tjera, reflektimin e sk- sė indoeuropiane edhe me ē - nė nė shqipen. Nė ēėshtjen e guturaleve ai mbrojti gjer nė fund teorinė e Pedersenit, sipas tė cilės shqipja ėshtė e vetmja gjuhė indoeuropiane qė ruan seri guturalesh tė dalluara njėra nga tjetra gjer nė ditėt e sotme. Nga periudha historike ai ndoqi diftongimin e zanores oua, ue nė fjalėt si krua krue, duar, duer nga dorė, duke e gjurmuar atė nė fazat e ndryshme tė zhvillimit tė tij (ou uo etj.) (Zur Geschichte des alb. Diphtongs - ua - ue, IF, 49 50 (1931 - 1932), mbi dėshmitė e dialekteve tė dokumenteve tė vjetra tė shkrimit dhe tė marrėdhėnieve tė shqipes me gjuhėt fqinje tė Ballkanit. Nė morfologji ai vėrejti pėrdorimin e njė kallėzoreje tė moēme si emėrore, sinkretizimin (pėrtjerjen) e rasave dhe ndėrrimin e gjinisė sė emrit, moshėn mjaft tė lashtė tė nyjės sė sprapme dhe dha sqarimin pėrfundimtar tė disa trajtave tė pėremrit pronor, si juaj juej e taj tuaj tė autorėve tė vjetėr tė Veriut tė ligjėrimeve arbėreshe tė Italisė. Nė sistemin foljor ai gjurmoi trajtat e foljeve kauzative e denominative dhe, ndėr tė tjera, edhe historinė e pėrhapjes sė paskajores. Vrojtime tė reja i detyrohen atij edhe nė lėmė tė fjalėformimit, ndėr tė tjera nė gjurmim tė kolektivave e tė deminutivave nė mėnyrė tė veēantė nė hetimin e kompozitave tė gjuhės popullore e letrare.
 
Nė pikėpamje bibliografike do pėrmendur kėtu „Vjetarin indoeuropian“ (Indogermanisches Jahrbuch), ku Jokli ka redaktuar vit pėr vit pjesėn qė referon pėrmbi botimet e reja tė albanistikės, seksioni VII qė nga vėllimi IV, 1917, e gjer te XXIV, 1940.
 
Norbert Jokl-i u zhduk nė maj tė vitit 1942 prej regjimit nazist, nė Vjenė, porse hollėsitė e vdekjes sė tij nuk dihen. Me kėtė dijetar albanistika humbi njė pėrfaqėsues tė madh, kurse populli shqiptar humbi njė burrė, i cili, duke rrahur me frymė objektive ravėn shkencore, u bė njėkohėsisht dhe indirekt njė mbrojtės i tė drejtave tona nacionale.


Marrė nga librat „Eqrem Ēabej“ (Tiranė 1990, fq. 180 - 185) dhe „Gjuha shqipe dhe historia e saj“, (Tiranė, 1988) tė Shaban DEMIRAJT

E pėrgatiti: Agim Spahiu      
 
Aktualizimi i fundit ( mė 26 tetor 2009 )
 
< prapa   para >